Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas. – Vilnius : Grunto valymo technologijos. Algimantas Paulauskas, Karolis Jankevičius, Rapolas Liužinas, Vytautas Raškauskas, Petras Zajančkauskas. 2008.
stichija — stìchija sf. (1) DŽ, NdŽ 1. TrpŽ senovės graikų filosofų materialistų teorijose – pagrindiniai gamtos elementai: ugnis, vanduo, oras ir žemė. 2. TrpŽ nesuvaldomi gamtos reiškiniai, gaivalas (audra, vėjas): Žemės ūkis dažnai dar yra gamtos… … Dictionary of the Lithuanian Language
stichija — sti̇̀chija dkt. Gamtõs, vėjo, ugniẽs, vandeñs sti̇̀chija … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
stihie — STIHÍE, stihii, s.f. 1. Fenomen al naturii care se manifestă cu o forţă irezistibilă, distrugătoare. ♦ Fiecare dintre elementele considerate în concepţiile din trecut că ar sta la baza fenomenelor şi corpurilor din natură. 2. (În superstiţii) Duh … Dicționar Român
aptilti — aptìlti intr. Rtr, DŽ; N 1. pasidaryti kiek tylesniam, ne tokiam garsiam, ne taip girdimam: Kaip tik armotos aptilsta, reikia grįžti namo pavalgydinti vaikų Pč. Aptìlo šaudymas, tuoj užsičiaudėjau [nuo dujų] Antš. Aptìlo perkūnijos trenksmai… … Dictionary of the Lithuanian Language
chaosas — chaòsas sm. (2) TrpŽ 1. senovės graikų mitologijoje – pirminė beformė medžiaga, neorganizuota stichija, buvusi prieš pasaulio sukūrimą. 2. prk. netvarkos būsena, painiava, suirutė: Galva apsvaigo nuo chaoso, širdis lyg sukietėjo V.Mont … Dictionary of the Lithuanian Language
gaivalas — gaĩvalas sm. (3b) 1. M, Š gyvis, padaras: Saulė maloniai šildo iš žiemos atbudusius prigimties gaivalus rš. Ot pasiutęs gaĩvalas – neklauso, ir tiek Grž. 2. scom. silpna būtybė: Mūsų Petrelis yra toks gaivalas Km. 3. sunkiai suvaldoma gamtos… … Dictionary of the Lithuanian Language
nutilti — nutìlti intr. J, Rtr, Š, BŽ22, NdŽ, KŽ, DŽ1; SD1184, MitI315, N 1. pasidaryti nebegirdimam: Vieškely seniai nutilo ratų dardėjimas P.Cvir. Nutỹla tas kalvaratas LKT257 258(Grž). Orkestras nutilo rš. Netrukus nutilo giesmės Žem. Smuikai tau ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
pritilti — pritìlti intr. Š, NdŽ, DŽ1 1. pasidaryti ne taip girdimam, tylesniam: Kai kur [daina] pritilsta, kai kur dar smarkiau suaidi rš. Atrodo, kad visas miškas pilnas kažkokios gyvybės, kuri tik laikinai yra pritilusi rš. Pritilusį miestą lyg pasakoj… … Dictionary of the Lithuanian Language
siausti — 1 siaũsti, siaũčia (siaũsti), siaũtė Š, Rtr; L 1. tr. R, Sut, K dengti, gaubti, supti kuo: Vaiką kuo siaũčia, kad šilčiau būtų J.Jabl. Aš siautu (siaučiu) su sermėga, su kelnėmis J. Ulonėli mano, siausk mane po ploščiumi JV919. Su tarnais,… … Dictionary of the Lithuanian Language
siautėti — 1 siautėti, ėja ( i Š, a, siausta), ėjo intr. Rtr, Š, DŽ, siautėti, ėja, ėjo K, Rtr; Kos55 1. smarkiai reikštis, šėlti, siausti (apie gamtos reiškinius, stichiją): Sunku pasakyt, iš kur vėjas pučia, viseip siautėja Sv. Pūtė, siautėjo visi… … Dictionary of the Lithuanian Language
